Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos Erasmus+ KA1 projekto „KILK aukštyn – būk Kūrybiškas, Inovatyvus, Lyderiaujantis ir Komunikabilus mokyklos bendruomenės narys“ komanda, rinkdamasi kvalifikacijos tobulinimosi kursus, kaip vieną iš prioritetų buvo išsikėlusi mokytis iš geriausių, daugiausiai pasiekusių. Kadangi viena iš pažangiausių pedagogikos sistemų – Suomijos švietimo sistema, todėl viena iš projekto dalyvių, progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Krutinienė pasirinko suomių mokymo kompaniją eduKarjala (www.edukarjala.com), pasiūliusią ypač aktualią temą „Lyderystė šiuolaikinėje mokykloje“ („Modern school leadership“).
Kaip lyderystė suprantama? Kaip ją ugdyti, skatinti, puoselėti? Šie ir panašūs klausimai buvo keliami kursų metu.
Kaip lyderystė susijusi su kartų skirtumais? Kiekviena karta turi savo tikslus, siekius, kurie susiję su profesinėmis ir asmeninėmis vertybėmis. Tai, kas skatino judėti į priekį prieš 10, 20, 30 metų, gali visiškai neveikti dabartinės jaunosios kartos, atėjusios dirbti į mokyklą. Todėl labai svarbu žinoti, kas ir kodėl motyvuoja skirtingo amžiaus mokytojus.
Kas yra ir kodėl svarbus geras mokyklos administratorius? Kuo skiriasi viršininko ir lyderio sąvokos? Kokie administravimo įgūdžiai svarbiausi? Klausimai, į kuriuos atsakymų taip pat ieškota šiuose kursuose. Mokyklos vadovo lyderystė susideda iš trijų dalių: pedagoginė, ekonominė ir vadovavimo darbuotojams. Mokyklos esmė ir prasmė yra pasiekti mokinių mokymosi rezultatų, todėl pedagoginė lyderystė ne tik vadovui, bet ir mokytojams yra pati svarbiausia. Ekonominės lyderystės tikslas yra padėti pasiekti pedagoginių siekių. Mokyklos direktorius, priimdamas ekonominius sprendimus, visada turi galvoti, kaip jie įtakos vaikų mokymą(si). Ne mažiau svarbi sritis yra vadovavimas darbuotojams, gebėjimas juos motyvuoti. Juk laimingi mokytojai tai laimingi vaikai, o tai reiškia geresnius mokymo(si) rezultatus.
O kadangi laimingas mokytojas yra vienas iš mokyklos lyderystės tikslų, kursuose buvo daug kalbama ir diskutuojama apie suomių ir kitų šalių patirtis, kaip motyvuoti pedagogus ir kitus mokyklos darbuotojus. Keletas pavyzdžių, kuriais pasidalino kursų vadovas Esa Raty, pats juos taikantis savo vadovaujamoje mokykloje. Pirmiausiai tai darbuotojų poreikius ir siekius atitinkantys kursai, mokymai ir panašiai. Taip pat nuolaidos įvairiose parduotuvėse bei įvairioms paslaugoms. Kolektyvinės šventės. Nemokamas masažas ir t.t. Įdomi pasirodė „Trofėjų spintos“ idėja. Jos esmė, kad kiekvienas darbuotojas gali padėkoti kolegai už suteiktą pagalbą, palaikymą vietoj padėkos žodžių parinkamas prizą – siurprizą. Tai ypač stiprina bendruomeniškumą, skatina teigiamas emocijas, didina pasitenkinimą darbu.
Šios ir kitos mintys bei idėjos paskatino apmąstyti, kokias patirtis verta įgyvendinti Liudviko Stulpino progimnazijoje ir palyginti, ką mes jau esame pasiekę tik bereikia tobulinti.
Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos informacija
Projekto veikla finansuojama iš Erasmus + Europos Sąjungos švietimo, ugdymo, jaunimo ir sporto programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Medžiaga atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija negali būti laikomi atsakingais už bet kokį medžiagoje pateikiamos informacijos naudojimą.
